Joga

Joga – praktika, sujungianti protą, kūną ir sielą.

Visų pirma, Joga – tai dvasinė filosofija, gyvenimo kelias. Iš šio kelio aš pasiimu tai, kas mano gyvenimą daro šviesiu, mano kūną – sveiku, mano protą – aiškiu, mano sielą – ramia.

Jogos praktika mus moko klausytis savęs – kvėpavimo, kūno ir minčių tėkmės. Grožio treniruočių programoje vyrauja jogos elementai – tam tikri pratimai (asanos), kurie:

  • harmonizuoja kūną ir mintis,
  • stimuliuoja vidinių organų veiklą,
  • gerina sąnarių paslankumą ir kūno lankstumą;
  • stiprinas giliuosius raumenis,
  • didina kūno ištvermę;
  • suteikia ramybės, koncentracijos, atsipalaidavimo.

Esant atitinkamoje pozoje ilgesnį laiką, akcentuojamas kvėpavimas ir kūno pojučių stebėjimas. Užsiemimo pradžioje dėmesys skiriamas koncentracijai, pabaigoje – atsipalaidavimui.

*** Mano istorija ***

Pirma pažintis su Joga įvyko prieš maždaug 7 metus , tačiau susigyventi su šia filosofija užtruko laiko. Lankytos pamokos, mokymai ir seminarai po žingsnelį artino mane prie paprastumo suvokimo. Prieš dvejus metus dalyvavau savo mokytojos Tarunos/Dr. Sanjivani Ajurvedinės jogos terapijos-masažo kurse. Tą savaitę, kas rytą praktikuojant Jogą, mano kūną ir sąmonę užliejo gili ramybė. Be jokių įmantrių judesių ir pozų, stovėjimo ant galvos ar špagato, mokytoja palietė mano širdį ir kūną paprastumu. Suvokiau mokytojos kartotą mintį, jog Joga – tai sąmoningas stebėjimas savo kūno ir kvėpavimo iš vidaus. Tuomet kažkas viduje ėmė keistis. Mano kasdienės praktikos ir užsiemimai įgavo daugiau paprastumo ir tėkmės. Jogišką discipliną aš mačiau moters akimis. Švelniai. Jaučiant. Dėkojant… Kartais susimąstau, ar dėkoti mane išmokė Joga ar gyvenimas (nors, matyt,  negaliu išskirti). Kasrytinis dėkojimas prieš pasisveikinant su saule judesių seka šiandiena man turi gilią prasmę kaip ir dėkojimas savo kūnui po užsiemimo. Joga sujungė mano kūną, protą ir sielą. Ačiū Jai.